Labai dažnai jautrūs, kūrybiški, kitaip pasaulį matantys bei suvokiantys žmonės visuomenėje vadinami silpnais, keistais, kaltinami valios ir tvirto charakterio trūkumu, negebėjimu ,,tinkamai“ žvelgti į tam tikras situacijas, susitvarkyti su savo emocijomis, jausmais bei išgyvenimais. Tačiau ar tikrai jautrumas yra savybė, už kurią turėtum būti teisiamas?..

   Jautrus žmogus jau gimsta kitoks. Nuo pat mažens, nuo pirmųjų žodžių ir žingsnių jis pastebi kiekvieną mažą aplinkui vykstantį dalykėlį – pievoje plasnojantį mažytį margasparnį drugelį, gėlę, vis keliančią į saulę savo trapią galvelę. Pastebi lietų, po kurio tvyro neapsakomas žemės kvapas, ir sniegą, kurio baltumas ir minkštumas be galo primena namuose paklotus patalus. Jis šoka ne tik su muzika, bet ir su snaigėmis, vėju, audromis ir jūra. Geba pastebėti tai, ko nemato kiti, daug giliau ir geriau, net ir pats to nesuvokdamas, suprasti šio pasaulio dėsningumus, suvokti gyvenimo esmę.

   Jautriam žmogui svarbi kiekviena emocija, kiekvienas pojūtis ir kiekvienas jausmas. Jis tikrai sugebės visa tai atpažinti, o svarbiausia-išgyventi daug giliau nei kiti. Jautriojo emocijos ir jausmai dažnai yra labai stiprūs, tiesiog ,,liejasi per kraštus“, tačiau tai leidžia jam iš to sukurti kažką nuostabaus. Labai dažnai jautruolių sielose iš įvairiausių išgyvenimų gimsta pribloškiantys muzikos, dailės, literatūros kūriniai. Jautrūs žmonės labai dažnai yra svajokliai, tačiau tos svajonės leidžia jiems dar labiau įsigilinti į tai, ką jaučia, ir padovanoti pasauliui kažką nepakartojamo. Juk tiek daug garsiausių, geriausių pasaulio rašytojų, menininkų, kompozitorių ir kitokio ,,plauko“ kūrėjų buvo būtent tokios jautrios sielos!

   Viena gražiausių jautraus žmogaus savybių-neišsenkanti empatija. Jis savo širdyje saugo niekuomet nemažėjančius kalnus atjautos, pagarbos, meilės ir betarpiško suvokimo. Jautri siela iškart pajus, kad šalia esančiai gyvai būtybei reikia pagalbos, ir visuomet atskubės laiku. Jos prioritetas yra pirmiausia pasirūpinti kitais žmonėmis, užtikrinti jų laimę ir saugumą. Ir visai nesvarbu, kad neturi laiko pabūti su savimi. Kitų žmonių meilė, parodytas dėmesys, nuoširdus pokalbis yra geriausias atlygis už visas patirtas kančias. Ne veltui daugelis pasaulio tautų teisuolių, žmonijai nusipelniusių gydytojų, mokslininkų ir mokytojų buvo būtent tokie. Jie visa savo esybe siekė pagerinti kitų gyvenimus dalindamiesi savomis žiniomis, mintimis ir įžvalgomis, kurios dažniausiai atnešdavo neįkainojamos naudos. 

   Jautrus žmogus ėjo ir tebeina per pasaulį su tylia, bet neapsakomai stipria, galinga jėga. Ta jėga – ypatingas gebėjimas įžvelgti ir pajusti daugiau, matyti tai, kas įprastoms akims nepastebima. Jautrumas-stiprybė, padedanti nuversti kalnus. Kaip tik todėl ji turėtų būti gerbiama ir vertinama.