Jokūbas Gaidamavičius, NMA fizikos sekcijos moksleivis

Spalio 5–11 dienomis man teko unikali galimybė sudalyvauti CERN-Solvay moksleivių stovykloje. Patekti į stovyklą buvo nelengva – atranka buvo vykdoma 120 pasaulio šalių. Iš 2,500 mokinių į stovyklą pateko tik 36 laimingieji – aš tapau pirmuoju lietuviu sudalyvavusiu šioje programoje.

Savaitę trukusioje stovykloje aš pamačiau, kaip atrodo didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos kasdienybė. Čia dirba daugiau nei 17 tūkstančių mokslininkų bei inžinierių, ieškančių atsakymų į fundamentalius klausimus apie visatą. Be fizikos tyrimų, CERN garsėja ir atradimais, pakeitusiais visą pasaulį – čia gimė žiniatinklis (World Wide Web), buvo tobulinamos liečiamų ekranų technologijos bei kuriami gyvybes gelbstintys medicininiai pritaikymai.

Mokslas iš arti

Stovyklos metu klausėmės paskaitų apie dalelių fiziką, eksperimentavome ir lankėmės CERN tyrimų centruose. Pamatėme CERN ne tik turistų akimis, bet ir mokslininkų – gyvenome komplekse ir patekome į vietas, kurios įprastai visuomenei neprieinamos.

Per paskaitas aiškinomės, kaip veikia dalelių greitintuvai ir detektoriai, gilinomės į standartinį modelį – šiuo metu tiksliausią teoriją, paaiškinančią, iš ko sudaryta visata. Laboratorijoje atlikome bandymus su superlaidininkais, tyrinėjome, kaip jie naudojami ypač galingiems magnetams kurti, mokėmės, kaip kontroliuojamos dalelių trajektorijos greitintuvuose, ir net patys stebėjome daleles Vilsono kameroje.

Įspūdingi mastai ir atradimai

Vienas įspūdingiausių dalykų buvo CERN mastai. Kompleksas primena mažą miestą, o eksperimentai sunaudoja tiek elektros energijos, kiek visas Ženevos miestas. Didysis hadronų greitintuvas (LHC) – 27 kilometrų ilgio žiedas, kuris viduje yra šaltesnis ir tuštesnis nei atviras kosmosas.

Iš aplankytų vietų man įspūdingiausios buvo CMS eksperimentas ir antimaterijos gamykla. CMS – tai vienas iš keturių milžiniškų detektorių aplink LHC. Jo dydis pribloškiantis: penkių aukštų pastato dydžio, sveria tiek, kiek Eifelio bokštas, ir užkastas 100 metrų po žeme. Būtent šiame detektoriuje, kartu su kitu LHC eksperimentu, buvo atrastas Higso bozonas.

Nors antimaterijos gamykla dydžiu neprilygo kitiems eksperimentams, ji paliko ne mažesnį įspūdį. Tai vienintelė vieta pasaulyje, kur mokslininkai gali sukurti, sulėtinti ir įkalinti antimateriją – veidrodinę mūsų materijos versiją. Ji tyrinėjama tam, kad suprastume, kaip atsirado visata ir kodėl joje dominuoja materija, o ne antimaterija.

Labiausiai mane pribloškė šių tyrimų svarba – pavyzdžiui, ne vienas mokslininkas mums atvirai pasakė, kad jei jie rastų tai, ko ieško – būdą sukurti žymiai stipresnius magnetus ar paaiškinimą, kodėl mūsų visata sudaryta iš materijos, o ne antimaterijos – tai būtų Nobelio premijos vertas atradimas. Šios vietos parodė, kiek daug žmonija gali pasiekti, plėsdama mokslo ribas ieškodama atsakymų apie mūsų visatą.

Pasaulinė bendruomenė ir draugystės

Viena geriausių patirčių – bendravimas ir mokslai kartu su kitais stovykloje dalyvavusiais moksleiviais ir studentais. Nors visi buvome atvykę iš skirtingų pasaulio kampelių, su skirtingomis patirtimis ir istorijomis, mus visus vienijo smalsumas bei meilė mokslui.

Paprastai su naujais bendraamžiais ne visada lengva rasti bendrą kalbą, bet čia susibendravome akimirksniu ir atradome, kad mus jungia ne tik fizika. Tarp jų jaučiausi lyg pasaulinės ateities mokslininkų bendruomenės narys. Esu tikras, kad užmegzti ryšiai išliks visam gyvenimui, o vieną dieną susitiksime ne tik kaip draugai, bet ir kaip kolegos mokslininkai.

Įkvėpimas ir ateities kryptis

Labiausiai įkvepiantys stovyklos aspektai buvo žmonės ir vietos. Mūsų sutikti mokslininkai degė aistra savo darbui ir nuoširdžiai norėjo dalintis žiniomis, todėl galėjome jiems užduoti visus rūpimus klausimus.

Nepakartojamas jausmas sėdėti auditorijoje, kurioje paskelbtas Higso bozono atradimas – vienas svarbiausių modernios fizikos pasiekimų – ar pakeliui į paskaitą praeiti pro kambarį, kuriame gimė žiniatinklis (WWW).

Tokia galimybė susitikti su CERN mokslininkais ir savo akimis išvysti pažangiausius pasaulyje eksperimentus dar labiau sustiprino mano motyvaciją eiti mokslo keliu ir toliau ieškoti atsakymų į visatos paslaptis.

Stovykla taip pat parodė, kad dalelių fizika, nors ir gali pasirodyti bauginanti dėl savo sudėtingumo, yra neįtikėtinai įdomi net tada, kai ne viską supranti. Iš tiesų, kuo daugiau sužinai, tuo labiau pastebi, jog net paprasčiausiai skambantys klausimai neturi aiškių atsakymų – net mokslininkai šiandien negali galutinai paaiškinti, kas yra masė.

Tačiau toks suvokimas ne gąsdina, o įkvepia – tai reiškia, kad žmonijai dar liko tiek daug atrasti.