Apie NMA bendruomeniškumą -
iš chemikės lūpų!

Esu Medeinė Laurikaitytė, šiuo metu mokausi Nacionalinės moksleivių akademijos chemijos sekcijoje jau trečius metus. Įstojusi į dabartinę gimnaziją ėmiau ypač domėtis chemija, spręsti uždavinius, tačiau retkarčiais norėjosi gauti daugiau papildomų užduočių. Prisimenu tą vakarą, kai su mokyklos mokiniais buvome ledo arenoje ir visai netyčia kelios tuomet dar nelabai artimos draugės užsiminė apie NMA, tada jos jau mokėsi chemijos sekcijoje. Nuo to laiko pradėjau svarstyti, kaip norėčiau ten mokytis ir aš. Tiesa,  mokslo metai buvo jau įpusėję, todėl pamaniau, jog teks luktelti iki kitų metų rugsėjo ir tik tada galėsiu stoti į akademiją, todėl trumpam nuliūdau, bet grįžusi namo įsijungiau internetinį akademijos puslapį ir pamačiau, jog prisijungti galima ir nuo antro pusmečio. Labai nudžiugau ir ėmiau pildyti anketą dėl priėmimo. 

 

Ką mes veikiame chemijos sekcijoje? Mokslo metų eigoje gauname užduotis ir taip pat teorinius konspektus, taip galime tobulėti chemijos srityje. Dėstytojai ir užduočių rengėjai visuomet yra pasiruošę atsakyti į kilusius klausimus, o juk klausdami mes geriausiai ir išmokstame. Būna iš tiesų labai įdomu gilintis į naują, dar niekad negirdėtą dalyką, bet kaip smagu paskui būna žinoti, jog dar labiau patobulėjai! Taip pat NMA turi ir dvi tradicines sesijas  – žiemos sesiją Vilniuje ir vasaros sesiją Druskininkuose. Deja, bet žiemos sesijoje sudalyvauti praeitais metais sutrukdė pandemija, tačiau net sėdint namie prie kompiuterio ekrano buvo labai įdomu tiek klausytis paskaitų, tiek dalyvauti po paskaitų vykstančiuose renginiuose. Turbūt labiausiai įsiminė vakaro renginys, kurio metu turėjome nuotolinę ekskursiją po CERN’ą. Buvo įdomu apsilankyti šioje organizacijoje ir susipažinti, kaip vyksta darbas ten. O štai apie vasaros sesijas galiu papasakoti kur kas daugiau. Jau dalyvavau dviejose vasaros sesijose – 2020 metais vykusioje sesijoje Nidoje ir šią vasarą vykusioje sesijoje Druskininkuose. Pagalvojus ir apie sesiją Druskininkuose, ir apie sesiją Nidoje, pasidaro labai labai gera ir norisi sugrįžti atgal! Nuvykus į pirmąją vasaros sesiją Nidoje iš pat pradžių buvo šiek tiek nedrąsu, nes nelabai turėjau artimų draugų, kurie jau būtų įsitraukę į NMA veiklą anksčiau, na tik buvo keletas pažįstamų.

Tačiau tas nedrąsumas tuoj pat išgaravo, kai visai nepažįstami akademikai prieidavo pakalbėti ir susipažinti. Buvo labai gera pažinti kitus moksleivius iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių. Sesija praėjo labai smagiai. Buvo labai smagu, kai ryte prieš paskaitas nueidavome į kepyklėlę nusipirkti eklerų (arba kavos) ar kai vakare po ilgos dienos su kambarioke aptardavome praėjusią dieną ir kiek daug džiaugsmo sesija suteikia. Tačiau dabar daug daugiau galėčiau papasakoti apie prieš kiek daugiau nei 3 mėnesius vykusią sesiją. Tiesa, ji jau vyko nebe Nidoje, o Druskininkuose. Sužinojus, kad sesija vyks gyvai Druskininkuose, buvo tikrai labai labai sunku laukti tos rugpjūčio 16 dienos, nes taip ir norėjosi kuo greičiau susitikti su visais akademikais. Štai pagaliau atėjus tai saulėtai rupjūčio dienai ir atvykus į viešbutį, kuriame gyvenome, iškart pasijautė akademijos artumas. Prie pat registracijos į sesiją stovėję akademikai žaidė įvairius žaidimus ir džiaugėsi, kad pagaliau vėl susitiko.

Vėliau visi ėjome pavalgyti ir tuomet išklausėme pirmąsias paskaitas. O buvo tikrai labai įdomu, mes, chemikai, mokėmės apie organinę, neorganinę chemiją ir cheminės analizės būdus… Tada po paskaitų ėjome kartu pavakarieniauti, o paskui vyko vakaro renginys, kurio metu akademijos naujokai davė priesaiką, kad tobulės siela, kūnu ir protu… Po vakaro renginio vyko susipažinimo renginys, o čia buvo labai linksma ir juokinga. Pasiskirstę į komandas atlikinėjome įvairias užduotis, kurios suteikė labai daug juoko ir viso renginio metu buvo galima matyti daug daug šypsenų. Vakare, po visų renginių ir paskaitų, dažnai eidavome į paduotuvę nusipirkti ko nors skanaus, o įdomiausia tai, kad einant į parduotuvę ar pasivaikščioti ir sutikus akademiką nusišypsodavome vienas kitam ir „persimesdavome“ keliais žodžiais. Ir visa tai buvo taip miela ir smagu! O paskui, grįžus į kambarį, su drauge, su kuria taip pat suartėjome akademijos dėka, iki vėlumos rašydavome laiškučius, kurie pradžiugindavo ir sušildydavo kiekvieno širdį, gerdavome arbatos, valgydavome vafliukų ir kalbėdavomės apie viską – apie akademijos suteikiamas galimybes, ateitį, apie džiaugsmą, kurį suteikia buvimas sesijoje. Ir taip eidavo dienos sesijoje, tiesa, jos greičiau labai greitai „lėkdavo“, nes nors ir sesija vyko 10 dienų, tačiau atrodo, kad ji prabėgo kur kas greičiau…

Sesijoje taip pat galėdavome pasirinkti ir asmenybės ugdymo užsiėmimą, kurio metu mokydavomės dainuoti arba dalyvavome Bioklasės veikloje, arba šokdavome, klausydavomės apie džiazo istoriją… Ir dar turėjome žygį po Druskininkų apylinkes, kurio metu ne tik susipažinome su Druskininkais, tačiau taip pat patobulinome komandinį darbą ir dar geriau pažinome vienas kitą! O sesijos literatūriniai skaitymai ir koncertai sušildė širdį – dar ir dabar išgirdus V. Kernagio „Baltas paukštis“ taip ir įsivaizduoju buvimą sesijoje, aplanko labai šilti ir geri prisiminimai… Paskutinė sesijos naktis būna ypač įsimintina – kai sesija vyko Nidoje, ėjome stebėti saulėtekio ant Parnidžio kopos, na o Druskininkuose visą naktį praleidome žaisdami žaidimus, šokdami, dainuodami ir nuoširdžiai besikalbėdami apie sesijos suteiktus džiaugsmus ir apie tai, kaip „paaugome“ sesijos metu bei patobulėjome savo srityje. Ryte ėjome į parką ir dainavome dainas, o tada atėjo metas atsisveikinti su akademikais… Buvo šiek tiek liūdna, tačiau faktas, kad tikriausiai susitiksime žiemos sesijoje, labai nuramino… Tiesa, dar nepaminėjau, kad sesijose kiekviena sekcija turi po jiems paskirtą vadoviuką – akademiją jau baigusį žmogų. O su jais pakalbėti ir pabendrauti galima praktiškai kaip su draugais – buvo išties labai smagu kartu valgyti ananasą ir dar daug labai linksmų ir juokingų įvykių kartu patirti. Sesijos suteikė galimybę susipažinti su daugybe akademikų ir atrasti artimiausių draugų, su kuriais retkarčiais susitinkame ir beveik kasdien susirašinėjame apie viską – ne tik apie mokslus, tačiau ir apie tai, kaip sekasi ir ką pasiekė, na ir dar apie daug ką susirašinėjame. O štai žinoti, kad olimpiadą ar konkursą laimėjo NMA bendruomenės narys, yra labai gera! Akademija taip pat labai suartina, tad dabar su drauge, kuri papasakojo apie NMA, dažnai išeiname pasivaikščioti po Laisvės alėją ir išgerti arbatos bei vaikščiodamos nuoširdžiai ir atvirai kalbamės apie viską. Sesijos tarsi suteikia jėgų artėjančiam pusmečiui, nes jų metu patiriame „kartumą“, kuris sesijose jaučiasi kiekvieno NMA bendruomenės nario dėka! NMA turi tikrai labai nuoširdžią ir artimą bendruomenę, kurioje kiekvienas gali rasti bendraminčių.