Apie mokymosi malonumą ir draugystes, kurios praturtina
Mūza Svetickaitė, NMA Lietuvių filologijos sekcijos mokinė
Atėjo vasara. Baigiau 10-ąją, o kartu – ir I-ąją NMA klasę, iš kurios išsinešiau neįkainojamai brangias patirtis gilinantis į aukščiausios prabos literatūrą ir aštrinant savąją plunksną. Pandemija šiek tiek atslūgo, tad be galo džiaugiausi sulaukusi žinios, jog Vasaros sesija vyks gyvai. Laukia dešimt rugpjūčio dienų po Druskininkų saule gilinantis į literatūros ir meno paslaptis bei bendraujant su įdomiais moksleiviai
Ech, kad būčiau žinojusi, kas manęs laukia… Ko gero, iki rugpjūčio 16-osios iš nekantrumo būčiau nagus nusigraužusi.
Į Druskininkus atvykau su nedideliu nerimu. Juk nepažįstu beveik nė vieno akademiko – kas, jei nesusirasiu draugo ir jausiuosi vieniša? Arba užsiėmimai bus neįdomiai blankūs ir dešimt rugpjūčio dienų slinks lėtai laukiant pabaigos? Kas, jei sesija bus tik veltui sugaištas laikas?
Tačiau nuogąstavimai ištirpo sulig pirmosiomis valandomis sesijoje. Mane pasitiko galybė švytinčių veidų, sakančių „labas“ ir trokštančių susipažinti. Galybė plačių šypsenų, atvirų draugystei. Ir, nors nepažinojau beveik nė vieno žmogaus, supratau, jog esu ten, kur turiu būti. Akademikai jau per pirmąją dieną tapo mano šeima – draugiška, trokštančia megzti šiltą abipusį ryšį ir, kaip byloja jaunųjų NMA narių priesaika, siekiančia kasdien tobulėti kūnu, protu ir siela.
Per nuostabias ir nepakartojamas dešimt sesijos dienų turėjome visas galimybes visapusiškai augti. Atsikėlę šeštą valandą ryto kūną pažadindavome bėgdami, medituodami gryname ore ir maudydamiesi ežere. Po pusryčių nerdavome į kvapą gniaužiančius savo sekcijos vandenis paskaitose ir kūrybinėse dirbtuvėse. Mes, filologės, su Birute Mar mokėmės literatūrą perkelti į sceną. Po trijų dienų rašymo, redagavimo, balso pratimų ir repetavimo visai NMA bendruomenei pristatėme savo kūrybos ir komandinio darbo vaisių: filologų skaitymus, kuriuos savo virtuoziškai atliekama muzika pagyvino muzikos sekcijos moksleiviai. Man atrodė, jog biochemikams, fizikams, matematikams, informatikams ir kitiems jauniesiems savo sričių specialistams mūsų kūryba praslys pro ausis nepalikdama gilesnio įspūdžio. Tačiau šis renginys tapo įrodymu, jog tvirtoje kaip kumštis NMA bendruomenėje įvairiausių sričių atstovai vertina ir supranta vienas kito darbus. Mes, filologės, po šio vakaro pasijutome žvaigždėmis, apipiltomis gėlėmis, saldainiais ir nuoširdžiais komplimentais, įrodančiais, jog akademikai ne tik išklausė mūsų kūrinius, bet ir susitapatino su jais bei rado jiems savą interpretacijos būdą.
Bet šitai – tik vienas vakaras, tik vienas užsiėmimas! Kūrybinio rašymo dirbtuvėse su Mindaugu Nastaravičiumi bandėme įžodinti filmų, muzikos ir net oro atmosferą, su poetu ir reperiu Ernestu Noreika kūrėme repo tekstus ir juos atlikome, su Indre Bručkute išanalizavome kino scenarijaus rašymo pagrindus ir adaptavome senovės graikų mitus kino ekranui, o sekcijos vadovas dr. Dainius Vaitiekūnas į šiuolaikinę poeziją pakvietė pažvelgti per semiotikos mokslo prizmę. Ir tai – tik filologija! Fizikai nagrinėjo šviesos reiškinius, juodąsias skyles ir kosmologiją, biochemikai susipažino su vaistų kūrimo procesu, Alzheimerio ligos mechanizmais, biologinėmis membranomis, mikrobiologija ir biojutikliais, chemikai atliko eksperimentus, gilinosi į neorganinių ir kompleksinių junginių reakcijas, informatikai susipažino su kriptografija,
„Starbucks“ atakomis, mašininiu mokymusi ir asinchroniniu programavimu, matematikai gilinosi į inversijas, judesių geometrinius taikymus, Katalano skaičius ir bijekcijas, muzikiukai, repetuodami su žymiausiais muzikantais ir muzikos pedagogais, parengė fantastišką koncertą NMA ir Druskininkų bendruomenei, o ekonomistai ne tik diskutavo apie verslą, lyderystę, ekonomines sistemas, bet ir apsilankė įmonėje „ASTRA LT“.
Bet jei pagalvosi, kad NMA sesija – moksliukų
stovykla, į kurią susirinkę jaunieji genijai džiaugiasi galėdami kiauras
dienas leisti paskaitose, stipriai suklysi. Po paskaitų atrasdavome naujus savo
pomėgius ir gilindavome gebėjimus asmenybės ugdymo veiklose. Su choru paruošėme
chorinės muzikos ir kūno perkusijos koncertą, kiti akademikai mokėsi aikido,
pramoginių šokių, fotografijos, aktorė Gabija Jaraminaitė atvėrė vaidybos
paslaptis, Ričardas Jankauskas užbūrė pasakojimais apie džiazo istoriją, o
mokslo mylėtojai atliko bandymus mobiliojoje bioklasėje. O pailsėję ir
pavakarieniavę plėsdavome akiratį vakaro renginiuose: stebėjome „Solo teatro“
spektaklį „Jis ir Ji“ apie Joną Biliūną, klausėme Agnės ir Giedriaus
Arbačiauskų koncerto, Kasparas Vasiliauskas atskleidė nežinomus klimato krizės
aspektus, gydytoja Simona Stankevičiūtė papasakojo apie klinikinę
farmakologiją, o Ernestas Noreika pasidalino mintimis apie poeziją, repą ir
muziką. Tačiau sulig vakaro renginiais mūsų dienos nesibaigdavo. Po jų eidavome
žaisti stalo žaidimų, tyrinėti ir fotografuoti miesto, sportuoti arba…
muzikuoti! Įsitaisydavome prie grožio šaltinio: Emilija atsinešdavo gitarą,
Arminas – pianiną, Gintarė pritardavo ukulėle, o mes iš visų plaučių
dainuodavome Vytauto Kernagio, Andriaus Mamontovo, Sauliaus Mykolaičio, Alinos
Orlovos ir kitų atlikėjų dainas, kol namo pargindavo laikrodis, savo tiksėjimu
primenantis apie 23 valandą prasidedantį ramybės metą. Kartais grįždavome
sušalę, kartais – suliję, tačiau akyse žibėdavo liepsnelės, nes dienas
leisdavome žodžiais nenupasakojamoje bendrystėje – akademiko meilėje kitam
akademikui, kuri draugystę paversdavo tikra sielų giminyste. O prieš miegą
gerdami arbatą rašydavome popierinius laiškelius, kuriuos kitą dieną NMA paštas
perduodavo mūsų pasirinktam adresatui. Kiek džiaugsmo būdavo tame ranka
rašytame žodyje naujam draugui, kiek šilumos ir dėkingumo ant popieriaus
paliktuose ornamentuose! O gavus laiškelį širdis, skaitydama su šypsena ir
draugiškumu parašytus kito akademiko žodžius, plazdėdavo laime.
Mūsų sesijos rutiną paįvairino daugiau nei dvidešimties kilometrų orientacinis pėsčiųjų žygis po Druskininkų apylinkes – jo metu ne tik ištyrinėjome M. K. Čiurlionio palikimą kurorte, miesto skulptūras, Nemuno ir Ratnyčios pakrantes, bet ir pasiekėme gatvinį Švendubrės kaimą. Nuo jo iki Baltarusijos sienos – vos 2 kilometrai! Kaime esantį Velnio akmenį apdainavome mūsų kurtais padavimais, o pakeliui uogavome, grybavome, švarinome gamtą rinkdami šiukšles, o po žygio susirungėme protmūšyje. Komandos, žygyje ir protmūšyje užėmusios prizines vietas, buvo apdovanotos arbūzais ir torčiukais. Bet svarbiausia, jog saulė, lietus, alkis, paklydimai ir pagaliau rastas teisingas kelias žygyje dar labiau sutvirtino mūsų draugystę, O paskutiniąją sesijos naktį nesumerkėme akių: šokome, dainavome, sportavome, žaidėme stalo žaidimus ir
kalbėjomės, kalbėjomės, kalbėjomės, bijodami išsiskyrimo momento ir dėkodami vienas kitam už dešimtį dienų, praturtinusių mūsų gyvenimus ne tik akademinėmis žiniomis, linksmais įspūdžiais, bet ir draugystėmis – pasižadėjome, jog jos gyvuos ir už sesijos ribų. Paskutiniojo ryto saulę pasitikome muzikuodami Dineikos parke, o prašvitus atlikome paskutinę mankštą ir meditaciją. Išaušo rytas: lietingas, rudeniškas, kupinas išsiskyrimų ir juos lydinčių ašarų.
Kristina Sabaliauskaitė rašė, jog iš kelionės niekada negrįžti toks, koks buvai į ją išvykdamas. Nuo Vasaros sesijos praėjo jau trys mėnesiai, tačiau kiekvienąsyk ją prisiminus apima begalinis džiaugsmas ir dėkingumas Druskininkams, NMA administracijai, lektoriams ir kiekvienam akademikui už tai, jog patyriau patį įdomiausią, linksmiausią ir labiausiai praturtinantį vasaros nuotykį. Jog jo metu buvau ne savo gyvenimo stebėtoja, tyliai kamputyje žiūrinti į keistai besirutuliojančią kasdienybę, o dalyvė, su užsidegimu pilnomis saujomis iš kiekvienos dienos semianti žinias, patirtis, naujas pažintis ir besimezgančias draugystes, įkvepiančias puoselėti žmogiškąjį ryšį, kurti ir mokytis iš vienas kito žinių, pasiekimų ir išminties. Esu dėkinga už tai, jog iš sesijos grįžau su plačiau atmerktomis akimis: jos dega didesne motyvacija tobulėti ir žiūri į kasdienybę su stipresne meile mokslui ir žmonėms, kuriuos pažinau sesijoje. Rugpjūtį juos galėjau vadinti naujais, tačiau dabar be jų savo gyvenimo nebeįsivaizduoju.
Sesija baigėsi, prasidėjo nauji nuotolinio mokslo NMA lietuvių filologijos sekcijoje metai. Tačiau jie kitokie, nei pirmieji: kaskart atlikdama kūrybines užduotis prisimenu Mindaugo Nastaravičiaus pamokymus apie stiprius apibūdinimus ir galimybes net orą apibūdinti nestandartiškai, skaitydama poeziją nepamirštu semiotikos metodo, kurį perteikė dr. Dainius Vaitiekūnas, klausydama repo arba žiūrėdama kino filmus prisimenu Indrės Bručkutės ir Ernesto Noreikos suteiktas žinias, o išgirdusi pirmuosius V. Kernagio dainos akordus mintimis nusikeliu į Nemuno pakrantę: netoliese čiurlena Grožio šaltinis, o mes – akademikai degančiomis akimis ir atviromis širdimis – dainuojame ir džiaugiamės laime būti kartu. Sesija baigėsi, bet mūsų ryšys nenutrūko: dažnai susitinkame ir valandų valandas dalijamės bendrais prisiminimais, juokiamės, diskutuojame apie kūrybą, mokslą, klimato kaitą, politiką, gamtą arba… tylime. Nes suprantame vienas kitą iš pusės žodžio. Kai nesame kartu, susirašinėjame žinutėmis arba popieriniais laiškais. Būtent NMA sesija mums atskleidė tikrojo, senojo laiško rašymo, siuntimo, laukimo ir gavimo malonumą. O sužinoję, jog kuris nors akademikas pasiekė svarų laimėjimą, skubame sveikinti ir džiaugtis drauge su juo. Nėra malonesnio jausmo, kai pasiekus pergalę ima plūsti džiugūs ir nuoširdūs akademikų sveikinimai. O kito akademiko laimėjimas širdžiai taip pat brangus ir mielas, kaip ir tavasis. Nes mes – šeima.
Tačiau akademikų šeima nėra uždaras ratas. Ji – atvira kiekvienam smalsiam, trokštančiam visapusiškai tobulėti ir rasti bendraminčių moksleiviui. Jei skaitydamas šį laišką jauti, jog mokykloje kai kurių pamokų metu neturėdamas ką veikti nuobodžiauji, jei norėtum įdomiai pagilinti savo dalykines žinias kurioje nors disciplinoje ir mokytis iš aukščiausio lygio mokslininkų ir menininkų, jei ne visad randi bendraminčių, su kuriais galėtum padiskutuoti rūpimomis temomis, Tu savo
vietą jau atradai. O jei vis dar dvejoji, padėsiu Tau apsispręsti: atlikdamas nuotolines užduotis ne tik sužinosi tai, ko nemoko mokykloje, ir pakilsi į universitetinį lygį, bet ir įdomiai praleisi laiką. O sesijoje su savo dalyku susipažinsi praktiškai, galėsi mokytis iš geriausiai savo sritį išmanančių specialistų, priimti sprendimus dėl ateities karjeros ir asmenybės ugdymo veiklose atrasti naujus pomėgius. Bet svarbiausia – sutiksi labiausiai motyvuotus moksleivius iš visos Lietuvos, kurie su šypsena ir meile Tave priims į savo būrį. Su jais galėsi diskutuoti visomis temomis, kurių trokšti, ir būti savimi. O iš sesijos išsiveši ne tik didesnę motyvaciją, pasikeitusį požiūrį į savo dalyką ir krūvą mielų laiškelių, bet ir šiltas draugystes. Jei jas puoselėsi, ilgainiui jos virs prasmingomis sielų giminystėmis, už kurias būsi kasdien dėkingas.
Tad raginu: nedelsk, nedvejok ir stok
į NMA! Ką gali žinoti: gal susitiksime artimiausioje sesijoje ir tapsime
neišskiriamais draugais?