Kas yra Nacionalinė moksleivių akademija (NMA)? Geriausiai tai gali papasakoti tie, kurie patys joje augo, ieškojo atsakymų, atrado bendraminčių ir vėliau sugrįžo jau kaip dėstytojai. NMA daugeliui tampa ne tik papildomo ugdymo vieta, bet ir bendruomene, kurioje smalsumas yra vertybė, o klausimai – skatinami.
Kaip atrodo NMA iš vidaus? Kuo fizikos sekcija skiriasi nuo įprasto mokymosi mokykloje? Ir kodėl kai kurie moksleiviai šią bendruomenę vadina „lietuvišku Hogwarts’u“? Apie savo kelią nuo NMA mokinio iki fizikos sekcijos dėstytojo pasakoja fizikos studentas ir NMA alumnas Paulius Daraška.
Pauliau, kuo išskirtinė NMA fizikos sekcija ir kokias galimybes ji suteikia moksleiviams, norintiems gilinti savo žinias? Kaip formuojamas fizikos sekcijos turinys: kokie principai lemia temas, užduočių sudėtingumą ir mokymosi metodiką?
Fizikos sekcija NMA išsiskiria tuo, jog mokomės ne olimpiadinių ar sudėtingų mokyklinių uždavinių, o kalbame apie šiuolaikinius fizikos pasaulio pasiekimus: nuo Nobelio premijų iki dalelių fizikos ir astrofizikos. Yra siekiama, jog moksleiviai galėtų susipažinti su sunkiomis ir įdomiomis temomis nesigilinant į aukštąją matematiką, pamatyti, kokie fizikos reiškiniai, dabarties ir ateities projektai aktualūs mokslininkams. Čia nuostabi aplinka susitikti ir su kitais moksleiviais, kurie galbūt taps kolegomis, susibendrauti su dėstytojais, mokslininkais. Moksleivis būdamas NMA narys (nebūtinai fizikos) visada sulauks pagalbos, jei jos ieško. Toks lietuviškas „Hogwarts‘as“.
Kokias kompetencijas ar savybes labiausiai pastebi tarp fizikos sekcijos mokinių — kas juos išskiria iš bendro konteksto?
Be abejo – smalsumas. Praktiškai visi NMA fizikos sekcijos moksleiviai turi savo mėgstamą fizikos sritį, kuria domisi ir ne pamokų metu (astronomija, kvantinė fizika, lazeriai ir t. t.). Tokius užsidegusius jaunus žmones reikia vesti gerais keliais. Nepamenu, kas sakė, bet vienos sesijos vakaro renginio metu nuskambėjo tokie žodžiai: „<…> NMA moksleivį iš bet kur pažinsi, pasižiūri į užsidegusias akis, matai pakeltą ranką ir tiesiog žinai, jog jis daug pasieks“.
Kaip prasidėjo tavo kelias NMA — nuo mokinio iki dėstytojo? Kas paskatino sugrįžti jau kaip dėstytojui?
Pamenu, jog socialiniuose tinkluose užmačiau vienos pažįstamos nuotraukas iš jos Vasaros sesijos. Paklausiau, kas čia, kaip čia, kur čia, o jos atsakymas mane užkabino ir, žiūriu, spalį jau sėdėjau nuotoliniame ugdyme. Pabaigus NMA man parašė fizikos sekcijos vadovas Aleksas klausdamas, ar nenorėčiau prisijungti prie dėstytojavimo. Aš, aišku, greitai sutikau, nes jaučiau, kad taip galiu atsidėkoti NMA.
Kokį požiūrį į mokymą ir jaunų fizikų ugdymą taikai? Kas tau svarbiausia dirbant su gabių mokinių grupe?
Man svarbu, kad moksleiviai nebijotų dalyvauti diskusijoje, nebijotų klysti. Užduotys parengiamos taip, jog skatintų mąstyti, klausinėti klausimų ir toliau domėtis. Būdamas moksleiviu gal per vėlai pats tą supratau, jog kuo daugiau klausiu, tuo daugiau sužinosiu, kad ir kokie gali kvaili pasirodyti klausimai. Kaip dėstytojui yra svarbu atsižvelgti į faktą, jog fizikos sekcija nėra suskirstyta į klases, todėl tai, ką moka 12-okas, turbūt dar nėra susapnavęs 9-okas. Mokausi pateikti naują informaciją suprantamai visiems nepriklausomai nuo ankstesnio fizikos išsilavinimo.
Kokie momentai dėstant ar kuriant užduotis tau teikia daugiausia džiaugsmo? Kas labiausiai motyvuoja likti NMA bendruomenėje?
Man būna džiugu, kai iš pats iš moksleivių ką nors naujo sužinau. Taisant darbus sulaukiu klausimų, kurie būna susiję ir su biologija, chemija, informatika. Toks abipusiškas tobulėjimas mane skatina likti NMA bendruomenėje.
Ką dabar veiki? Trumpai papasakok apie savo studijas ir profesinį kelią.
Nieko keisto, kad esu Vilniaus Universiteto Fizikos fakulteto fizikos programos II kurso studentas. Be NMA esu ir tarptautinės fizikos ir gamtos mokslų konferencijos „Open Readings“ narys. Prisidedu prie sklaidos per mokslinio pobūdžio paskaitų ciklą „Café Scientifique“, taip pat mokyklose pristatinėjame ir kviečiame moksleivius dalyvauti moksleivių sesijoje, kas suteikia progą progimnazijų ir gimnazijų mokiniams sudalyvauti savo pirmosiose tikrose konferencijose. Nuo kokios 11 klasės mano tikslai nepasikeitė – tapsiu mokytoju. Jaučiu tam tikrą pašaukimą. Ar tapsiu vien tik mokytoju? Nežinau. Žavi mintis toliau eiti ir fiziko, ir mokytojo / dėstytojo keliu.
Kaip tavo gyvenimą pakeitė NMA?
Pirmiausia, tai susiradau nuostabių draugų. Visgi visi žmonės, kurie mokosi NMA ar dalyvauja sesijose, yra tokie pat „pasivežę“ ir „pasinešę“ ant savo disciplinų, jog pats jautiesi labiau motyvuotas siekti ir sužinoti daugiau. Turiu paminėti ir milžinišką žinių bagažą, kurį sukaupiau per kelerius metus NMA. Tas žinių bagažas ne vien fizika, bet ir svarbios draugystės, bendruomenės pamokos.
Apibūdink vienu žodžiu, su kuo tau asocijuojasi NMA ir kodėl?
Kartumas. Kas žino, tas žino. NMA yra ta vieta, kur visuomet esi laukiamas, kur šilta ir gera. Malonūs žmonės ir dar nuostabesnė atmosfera.
Kokį vieną patarimą duotum gabiam moksleiviui?
Čia dažnai susiginčiju su kolegomis dėl šio patarimo. Išmok pailsėti. Man pačiam atrodydavo gana oksimoroniška, kad norint pasiekti daugiau reikia pailsėti. Gabus moksleivis visada gebės išmokti, kas yra užduota, ką jis mėgsta, jei neperdegs. Pažįstu žmonių, kurie paprasčiausiai nuo nuolatinio mokymosi ir dalyvavimo konkursuose, užklasinėse veiklose, olimpiadose ir t. t. tiesiog pavargo ir daug ką metė. Man liūdna tai matyti, todėl labai siūlau savo rutinoje rasti laiko sau.